Atlyginimas
Įsidarbino Naglis Puteikis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju. Dirba biurokratas metus, du, tris... kol pagaliau buhalterė susirūpino, kodėl Naglis Puteikis neateina pasiimti atlyginimo.
"Tai, kad aš galvojau, jog davė pareigas, telefoną, automobilį, kabinetą, paveldosaugininko pažymėjimą ir sukis kaip nori, o čia dar ir algą moka!!!!????" - nustebo "sąžiningasis" biurokratas Naglis Puteikis.
Kyšininkas
Klaipėdos laikraštis paskelbė, kad visi paveldosaugininkai uostamiestyje yra kyšininkai.
Tai perskaitęs Naglis Puteikis oficialiai-raštiškai atsiprašė iš tiesioginio savo darbo visai dienai ir dar kitos dienos pusdieniui ir nubėgo į redakciją aiškintis.
N.Puteikis redakcijoje rėkia:
- Tai sakote, kad aš kyšininkas!!!!!??????
- Taip.
- Ir kiek, gerbiamas redaktoriau, aš kainuoju?????!!!!!
- 150 litų už valandą.
- Tik 150 litų ???????!!!!!!!???????
- Na va, matote, jau deratės...
Ačiū Dariui
Apdovanotasis
Kultūros paveldo apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu už "didelį indėlį į šalies paveldo apsaugos sistemą". Indėlio dydis diplomatiškai neminimas...
Lėtai skaito
Kodėl Naglis Puteikis visada paskutinis pasirašo oficialius dokumentus?
Po Afganistano jis lėtai skaito...
Padėkos Nagliui
Populiariausio miesto laikraščio redakciją užgriuvo padėkos laiškai. Moteriškės dėkoja, kad Naglis padėjo susidoroti su namo bendrijos pirmininku, paveldą saugantys "elertininkai" dėkoja, kad padėjo susidoroti su oligarchais, "megztosios beretės" dėkoja, kad Naglis padėjo susidoroti su meru, buvusi Grinevičiūtė dėkoja, kad Naglis kartais pavaduoja Stancikienę jos laidose rėksnio vietoje, ponia Petronėlė dėkoja, kad Naglis sutvarkė varvantį čiaupą jos bute ir nereikėjo kviesti santechniko, Antanina iš Dovilų dėkoja, kad padėjo jai pagimdyti ir į kalėjimą uždarė nevykėlį ginekologą, jaunieji konservatoriai dėkoja už įkvėptą tikėjimą tikromis vertybėmis ir dar daug padėkų, parašytų viena ranka, guli redakcijoje ...
Naglis neima kyšių...
Statybų bumo laikais už savo parašą jis neimdavo benzino talonų, vokelių, kelionių į šiltus kraštus...
Dabar jis neima daktariškos dešros, raugintų agurkų, degtinės... metė gerti.
Naglio nepaperkamumo skalė
Pati svarbiausia valdininko savybė – jo nepaperkamumas, ir jis matuojamas litais.
Atlyginimas
Įsidarbino Naglis Puteikis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju. Dirba biurokratas metus, du, tris... kol pagaliau buhalterė susirūpino, kodėl Naglis Puteikis neateina pasiimti atlyginimo.
"Tai, kad aš galvojau, jog davė pareigas, telefoną, automobilį, kabinetą, paveldosaugininko pažymėjimą ir sukis kaip nori, o čia dar ir algą moka!!!!????" - nustebo "sąžiningasis" biurokratas Naglis Puteikis.
2010 m. gruodžio 16 d., ketvirtadienis
N.Puteikis nori Klaipėdoje išplėsti savo korupcinės įtakos ribas
Nagliui Puteikiui nebepakanka terorizuoti Klaipėdos senamiesčio verslininkų, jis teikia pasiūlymą, priimti tokią tvarką, pagal kurią galėtų kraupinti ir šalia senamiesčio planų statyboms ar rekonstrukcijoms turinčius verslininkus. Sklinda kalbos, kad senamiestyje dėl N.Puteikio jau niekas nebenori vystyti veiklos, todėl pradėti vystyti projektai šalia esančiose teritorijose. Kas gali paneigti, kad taip N.Puteikis nori sustiprinti savo vadovaujamo Kultūros paveldo apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus įtaką ir dar plačiau terorizuoti ir reketuoti verslą. Jei tokiais tempais ir toliau, tai greitai visoje Klaipėdoje N.Puteikio dėka nebebus galima vystyti verslo. Negalima leisti mieste taip savivaliauti vienam nelaimingam, Afganistane nukentėjusiam asmeniui. Valdžia mus visus spaudžia, Kubilius spaudžia, pensijų nemoka, krizės galo nematyti, o čia dar N.Puteikis lipa ant galvos. To negalima leisti. Miestas priklauso klaipėdiečiams, o ne N.Puteikiui ir ne jis turi nuspręsti, kaip gyvensime rytoj, kokioje Klaipėdoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai.
Klaipėdos centrui gresia tapti rezervatu ("Vakarų ekspresas" 2010 12 15)
Tokia didelė teritorija nurodyta parengtame senamiesčio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane ir grindžiama tuo, kad žmonėms pastatai neturėtų užgožti senamiesčio vaizdų.
Idėja graži, bet specialistai pasigenda ne tik viešumo, bet ir aiškumo, kokie tai būtų pastatai, jiems nesuprantama, kodėl pasirinkta teritorija, kai kuriose vietose nuo senamiesčio nutolusi net pusę kilometro. Pagaliau, baiminamasi, kad toks planas esą atvertų landas paveldosaugininkų korupcijai.
Kad neužstotų
Minėtas specialusis planas parengtas vilniečių, Valstybės įmonės "Lietuvos paminklai" specialistų, jis apima senamiesčio zoną ir vadinamąją istorinę miesto dalį bei aplinkines teritorijas.
Architektų manymu, pirmiausiai reikėtų sumažinti paties senamiesčio plotą nuo 93,6 ha iki 84,4 ha. Iš jo siūloma išbraukti "Baltijos" laivų statyklos teritoriją, kadangi gamykla atsirado žymiai vėliau nei formavosi senamiesčio struktūra. Be to, pastatai minėtoje teritorijoje yra senamiesčiui nebūdingų tūrių, vieta yra uždara ir negali būti naudojama viešajam pažinimui.
Taip pat norima "išgryninti senamiesčio vizualinį suvokimą" iš jo teritorijos išbraukiant sklypą Taikos pr. 4A: jame stovi modernus daugiaaukštis pastatas.
Plane siūloma patvirtinti Klaipėdos senamiesčio teritorijos apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio ribas: rytuose - nuo Danės palei Mokyklos gatvę, kuri toliau pereina į Šilutės plentą iki sankryžos su Paryžiaus Komunos g.; pietinė riba - Paryžiaus Komunos g., toliau Rūtų g. iki sankryžos su Minijos g.; vakarinė riba - Minijos g., toliau pereinanti į Pilies g., krantine ir prieplaukos vakarinėmis ribomis iki Danės upės.
Į Šiaurę nuo Danės, aplink vadinamąją istorinę miesto dalį, siūloma patvirtinti tokias vizualinio pozonio ribas": rytuose - Danės šiaurine krantine iki Mokyklos gatvės atkarpos; šiaurėje - Mokyklos g., pereinant į Priestočio g. iki geležinkelio stoties; nuo šiaurinės teritorijos ribos vietos ties vakarine namo Geležinkelio g. 2A puse į šiaurę viduriu kvartalo tarp Liudo Giros ir Kretingos gatvių iki susikirtimo su Įgulos g., toliau - Universiteto sklypo rytine, šiaurine ir vakarine ribomis iki Universiteto al.; vakarinė riba - Pušyno g. vakarų kryptimi iki Švyturio g. statmenai Kuršių mariom.
Dabar istorinės miesto dalies plotas yra 199,8 ha, siūloma jį praplėsti iki 203,8 ha, o vizualinės apsaugos zonai skirti papildomus 96 ha.
Projekto autorių manymu, bendros tiek senamiesčio, tiek naujamiesčio apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijų tolesnė architektūriniu požiūriu nereglamentuota plėtra gali daryti neigiamą įtaką istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio charakteriui, o kartu - menkinti minėtas vertybėmis pripažintas teritorijas.
Kitaip tariant, pavyzdžiui, nuo Mokyklos gatvės ar kitų plane įvardijamų į vizualinės apsaugos pozonius patenkančių teritorijų senamiestis bei istorinė mieto dalis turi būti matomi ir jų negali užgožti kokie nors pastatai.
Aišku, kad neaišku
Įdomu yra tai, kad minėtą specialųjį planą turės tvirtinti ne miesto Taryba, ne savivaldybės administracijos direktorius, o kultūros ministras savo įsakymu.
Tuo ypač piktinosi ne kartą dėl plano posėdžiavę uostamiesčio Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai. Esą, kai reikia tvirtinti detalųjį planą dėl kokio naujo keliuko ar sklypo ribų praplėtimo, išnarstoma po kaulelį, teikiama medžiaga Tarybai, o rengiant grandiozinį specialųjį planą, kuris bus aktualus kelioms dešimtims tūkstančių nustatytoje apsaugos zonoje gyvenančių klaipėdiečių, viso to nereikia.
"Čia kaip Maskvą statė - nuleido iš viršaus, ir vykdykite, o miestiečių interesų nepaisoma", - sakė vienas iš komiteto narių.
Pasak uostamiesčio savivaldybės vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, vilniečiai tą planą dabar išsivežė taisyti, nes gavo labai daug pastabų.
"Architektų bendruomenė bijo tos apsaugos zonos, kuri kai kur nutolusi nuo senamiesčio net 500 metrų. Kodėl ji tokia didelė? Ir niekas nėra reglamentuota, neaišku, kas bus draudžiama", - dėstė jis.
Komiteto pirmininkas Valentinas Greičiūnas stebėjosi, kad nėra derinta su į tą zoną patenkančių žmonių nuomone. Be to, viešasis svarstymas su visuomene dėl to plano kažkodėl vyko supaprastinta tvarka, t.y., buvo paskelbta informacija tik spaudoje ir internete.
"Man tai čia apskritai nesąmonė: atsistoji už namo ir pamatai arba ne senamiestį. Nusikalba jie. Ką, apžvalgos bokštus statys? Kokia čia tarša vizualinė, kai ir taip pilna "chruščiovkių". Be to, kur paaiškinimai, kokius pastatus bus draudžiama statyti, o kokių - ne? Čia jau interpretacijoms vieta, galima bus laisvai traktuoti", - samprotavo komiteto narys Egidijus Sabataitis.
Keista buvo ir tai, kad 500 metrų riba nustatyta be jokio pagrindimo, nors teisės aktai to reikalauja.
"Atsiranda labai didelis neapibrėžtumas, apribojimai žmonėms naudotis nekilnojamuoju turtu. Neva pirmiau planą patvirtins, po to lauks tų reglamentavimų, kurie gali būti sukurti ir po 10-15 metų. O kai patvirtins ribas, visas į zoną patenkantis nekilnojamasis turtas Registrų centre jau bus kitokio statuso: patenkantis į pozonį", - aiškino savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
V. Greičiūnas ir kiti komiteto nariai pritarė, kad negali vilniečiai atvažiuoti į Klaipėdą, uždirbti pinigus už teritorijų planavimo dokumento rengimą, jį "nutėkšti" klaipėdiečiams ir išvykti.
"Ir jiems vienodai, po to miestiečiai mus pirštais užbadys. Na, jau ne, rašysime protokolą, kad negalima taip daryti ir tas planas turi būti svarstomas Taryboje", - sakė V. Greičiūnas.
Dar vieno komiteto nario Rolando Bražinsko manymu, planas gali stabdyti miesto vystymąsi, be to, dar didesnę galią turėtų Klaipėdos paveldosaugininkai, kur savo nuožiūra galėtų derinti statybų planus, arba ne.
Klaipėdiečiai šokiravo
VĮ "Lietuvos paminklai" Projektavimo tarnybos vyriausioji architektė ir specialiojo plano vadovė Irena Staniūnienė "Vakarų ekspresui" teigė, jog nieko jau nebenori komentuoti.
"Dvi savaites važinėjau į Klaipėdą, aiškinau, labai išgyvenu dėl reakcijos. Tas planas "kabojo" internete dar nuo pernai gruodžio. O kaltina, kad nepristatėm visuomenei... Patyriau didžiulį pasipriešinimą. Esu šokiruota, nors nei pakenkti norėjau, nei ką", - emocijas liejo ji.
Pasiteiravus, kaip buvo nustatytos tos ribos, iš kur esą privalo būti matomas senamiestis, architektė nurodė "pėsčiojo regos metodą".
Kultūros paveldo departamento uostamiesčio teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis teigė, esą tokios zonos numatytos dėl galimų planų statyti dangoraižius, pavyzdžiui, Trinyčių kvartale.
"Tada senamiestis bus apsuptas ir taps lyg šulinys. O su paveldosaugininkais reikės derinti tik aukštingumą - dėl fasadų, langų, durų, stogų ir kitokių dalykų nebus kišamasi. Ta zona iki 500 metrų ir dabar galioja, galėtume įsikišti ir neleisti statyti dangoraižių, bet specialus planas įves aiškumo, nes ne visur tų 500 metrų reikia. Būtinas žemėlapis", - dėstė jis.
N. Puteikio vertinimu, dabar tik vyksta diskusija, esą niekas per galvą nelipa ir neketina to daryti, diskusija atvira ir visi pasiūlymai bus svarstomi.
Tiesa, kultūros ministras gali ir neatsižvelgti į klaipėdiečių pasiūlymus ar reikalavimus, nes teisės aktai numato tik derybas.
Uostamiesčio architektai ir teritorijų planavimo specialistai - sunerimę, mat Kultūros paveldo departamentas užsimojo apriboti galimybes vykdyti statybas 270,3 ha teritorijoje aplink Klaipėdos senamiestį ir istorinę jo dalį.
Tokia didelė teritorija nurodyta parengtame senamiesčio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane ir grindžiama tuo, kad žmonėms pastatai neturėtų užgožti senamiesčio vaizdų.
Idėja graži, bet specialistai pasigenda ne tik viešumo, bet ir aiškumo, kokie tai būtų pastatai, jiems nesuprantama, kodėl pasirinkta teritorija, kai kuriose vietose nuo senamiesčio nutolusi net pusę kilometro. Pagaliau, baiminamasi, kad toks planas esą atvertų landas paveldosaugininkų korupcijai.
Kad neužstotų
Minėtas specialusis planas parengtas vilniečių, Valstybės įmonės "Lietuvos paminklai" specialistų, jis apima senamiesčio zoną ir vadinamąją istorinę miesto dalį bei aplinkines teritorijas.
Architektų manymu, pirmiausiai reikėtų sumažinti paties senamiesčio plotą nuo 93,6 ha iki 84,4 ha. Iš jo siūloma išbraukti "Baltijos" laivų statyklos teritoriją, kadangi gamykla atsirado žymiai vėliau nei formavosi senamiesčio struktūra. Be to, pastatai minėtoje teritorijoje yra senamiesčiui nebūdingų tūrių, vieta yra uždara ir negali būti naudojama viešajam pažinimui.
Taip pat norima "išgryninti senamiesčio vizualinį suvokimą" iš jo teritorijos išbraukiant sklypą Taikos pr. 4A: jame stovi modernus daugiaaukštis pastatas.
Plane siūloma patvirtinti Klaipėdos senamiesčio teritorijos apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio ribas: rytuose - nuo Danės palei Mokyklos gatvę, kuri toliau pereina į Šilutės plentą iki sankryžos su Paryžiaus Komunos g.; pietinė riba - Paryžiaus Komunos g., toliau Rūtų g. iki sankryžos su Minijos g.; vakarinė riba - Minijos g., toliau pereinanti į Pilies g., krantine ir prieplaukos vakarinėmis ribomis iki Danės upės.
Į Šiaurę nuo Danės, aplink vadinamąją istorinę miesto dalį, siūloma patvirtinti tokias vizualinio pozonio ribas": rytuose - Danės šiaurine krantine iki Mokyklos gatvės atkarpos; šiaurėje - Mokyklos g., pereinant į Priestočio g. iki geležinkelio stoties; nuo šiaurinės teritorijos ribos vietos ties vakarine namo Geležinkelio g. 2A puse į šiaurę viduriu kvartalo tarp Liudo Giros ir Kretingos gatvių iki susikirtimo su Įgulos g., toliau - Universiteto sklypo rytine, šiaurine ir vakarine ribomis iki Universiteto al.; vakarinė riba - Pušyno g. vakarų kryptimi iki Švyturio g. statmenai Kuršių mariom.
Dabar istorinės miesto dalies plotas yra 199,8 ha, siūloma jį praplėsti iki 203,8 ha, o vizualinės apsaugos zonai skirti papildomus 96 ha.
Projekto autorių manymu, bendros tiek senamiesčio, tiek naujamiesčio apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio teritorijų tolesnė architektūriniu požiūriu nereglamentuota plėtra gali daryti neigiamą įtaką istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio charakteriui, o kartu - menkinti minėtas vertybėmis pripažintas teritorijas.
Kitaip tariant, pavyzdžiui, nuo Mokyklos gatvės ar kitų plane įvardijamų į vizualinės apsaugos pozonius patenkančių teritorijų senamiestis bei istorinė mieto dalis turi būti matomi ir jų negali užgožti kokie nors pastatai.
Aišku, kad neaišku
Įdomu yra tai, kad minėtą specialųjį planą turės tvirtinti ne miesto Taryba, ne savivaldybės administracijos direktorius, o kultūros ministras savo įsakymu.
Tuo ypač piktinosi ne kartą dėl plano posėdžiavę uostamiesčio Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai. Esą, kai reikia tvirtinti detalųjį planą dėl kokio naujo keliuko ar sklypo ribų praplėtimo, išnarstoma po kaulelį, teikiama medžiaga Tarybai, o rengiant grandiozinį specialųjį planą, kuris bus aktualus kelioms dešimtims tūkstančių nustatytoje apsaugos zonoje gyvenančių klaipėdiečių, viso to nereikia.
"Čia kaip Maskvą statė - nuleido iš viršaus, ir vykdykite, o miestiečių interesų nepaisoma", - sakė vienas iš komiteto narių.
Pasak uostamiesčio savivaldybės vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, vilniečiai tą planą dabar išsivežė taisyti, nes gavo labai daug pastabų.
"Architektų bendruomenė bijo tos apsaugos zonos, kuri kai kur nutolusi nuo senamiesčio net 500 metrų. Kodėl ji tokia didelė? Ir niekas nėra reglamentuota, neaišku, kas bus draudžiama", - dėstė jis.
Komiteto pirmininkas Valentinas Greičiūnas stebėjosi, kad nėra derinta su į tą zoną patenkančių žmonių nuomone. Be to, viešasis svarstymas su visuomene dėl to plano kažkodėl vyko supaprastinta tvarka, t.y., buvo paskelbta informacija tik spaudoje ir internete.
"Man tai čia apskritai nesąmonė: atsistoji už namo ir pamatai arba ne senamiestį. Nusikalba jie. Ką, apžvalgos bokštus statys? Kokia čia tarša vizualinė, kai ir taip pilna "chruščiovkių". Be to, kur paaiškinimai, kokius pastatus bus draudžiama statyti, o kokių - ne? Čia jau interpretacijoms vieta, galima bus laisvai traktuoti", - samprotavo komiteto narys Egidijus Sabataitis.
Keista buvo ir tai, kad 500 metrų riba nustatyta be jokio pagrindimo, nors teisės aktai to reikalauja.
"Atsiranda labai didelis neapibrėžtumas, apribojimai žmonėms naudotis nekilnojamuoju turtu. Neva pirmiau planą patvirtins, po to lauks tų reglamentavimų, kurie gali būti sukurti ir po 10-15 metų. O kai patvirtins ribas, visas į zoną patenkantis nekilnojamasis turtas Registrų centre jau bus kitokio statuso: patenkantis į pozonį", - aiškino savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
V. Greičiūnas ir kiti komiteto nariai pritarė, kad negali vilniečiai atvažiuoti į Klaipėdą, uždirbti pinigus už teritorijų planavimo dokumento rengimą, jį "nutėkšti" klaipėdiečiams ir išvykti.
"Ir jiems vienodai, po to miestiečiai mus pirštais užbadys. Na, jau ne, rašysime protokolą, kad negalima taip daryti ir tas planas turi būti svarstomas Taryboje", - sakė V. Greičiūnas.
Dar vieno komiteto nario Rolando Bražinsko manymu, planas gali stabdyti miesto vystymąsi, be to, dar didesnę galią turėtų Klaipėdos paveldosaugininkai, kur savo nuožiūra galėtų derinti statybų planus, arba ne.
Klaipėdiečiai šokiravo
VĮ "Lietuvos paminklai" Projektavimo tarnybos vyriausioji architektė ir specialiojo plano vadovė Irena Staniūnienė "Vakarų ekspresui" teigė, jog nieko jau nebenori komentuoti.
"Dvi savaites važinėjau į Klaipėdą, aiškinau, labai išgyvenu dėl reakcijos. Tas planas "kabojo" internete dar nuo pernai gruodžio. O kaltina, kad nepristatėm visuomenei... Patyriau didžiulį pasipriešinimą. Esu šokiruota, nors nei pakenkti norėjau, nei ką", - emocijas liejo ji.
Pasiteiravus, kaip buvo nustatytos tos ribos, iš kur esą privalo būti matomas senamiestis, architektė nurodė "pėsčiojo regos metodą".
Kultūros paveldo departamento uostamiesčio teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis teigė, esą tokios zonos numatytos dėl galimų planų statyti dangoraižius, pavyzdžiui, Trinyčių kvartale.
"Tada senamiestis bus apsuptas ir taps lyg šulinys. O su paveldosaugininkais reikės derinti tik aukštingumą - dėl fasadų, langų, durų, stogų ir kitokių dalykų nebus kišamasi. Ta zona iki 500 metrų ir dabar galioja, galėtume įsikišti ir neleisti statyti dangoraižių, bet specialus planas įves aiškumo, nes ne visur tų 500 metrų reikia. Būtinas žemėlapis", - dėstė jis.
N. Puteikio vertinimu, dabar tik vyksta diskusija, esą niekas per galvą nelipa ir neketina to daryti, diskusija atvira ir visi pasiūlymai bus svarstomi.
Tiesa, kultūros ministras gali ir neatsižvelgti į klaipėdiečių pasiūlymus ar reikalavimus, nes teisės aktai numato tik derybas.
2010 m. gruodžio 8 d., trečiadienis
Net KVADAS pašiurpo arba kas būtų jei N.Puteikis sunkiai susirgęs savaitę ar dvi turėtų laukti kol jam padės gydytojas
Puteikio darbovietėje jo pavaldiniams pradėjo bėgioti šiurpuliukai. Jie buvo pripratę prie vado elgesio, tačiau N.Puteikis ribas vis labiau stumia pirmyn.
Maždaug prieš dvi savaites (kaip tik tuo metu kai vyko debatai dėl šiukšlių deginimo), Klaipėdos raudonojo Kryžiaus (Klaipėdos respublikinės) ligoninės direktorius R.Sakalauskas savaitę gerbiamojo paminklosaugininko negalėjo rasti savo darbo vietoje.
(Ligoninė yra Klaipėdos centrinėje dalyje ir visus reikalus, susijusius su rekonstrukcijomis reikia derinti su gerbiamu N.Puteikiu)
Mes sergame ir sirgsime, todėl norėtųsi, kad ligoninės vadovas neminėtų bloguoju. Ligoninės vadovas pavargo nuo nuolatinių valstybės tarnautojo nebuvimo savo darbo vietoje ir ėmė įtarinėti, kad jam taikomas VIP aptarnavimas.
Nenorėdamas tokio išskirtinio Naglio požiūrio, direktorius ėmėsi protesto akcijos. Vieną penktadienio rytą jis atėjo į Naglio kabinetą, išsitraukė knygą, sudedamą kėdutę, raudoną pledą ir grasino nepajudėsiąs iš vietos, kol nepamatys N.P. Išsigandę darbuotojai ėmė skambinti telefonais, kol po 4 valandų savo viršininką įkalbėjo pasirodyti darbo vietoje.
Klausimas mums visiems. O jei taip Raudojame Kryžiuje gydytų patį Puteikį ir jo šeimos narius?
Ačiū E.N.
Maždaug prieš dvi savaites (kaip tik tuo metu kai vyko debatai dėl šiukšlių deginimo), Klaipėdos raudonojo Kryžiaus (Klaipėdos respublikinės) ligoninės direktorius R.Sakalauskas savaitę gerbiamojo paminklosaugininko negalėjo rasti savo darbo vietoje.
(Ligoninė yra Klaipėdos centrinėje dalyje ir visus reikalus, susijusius su rekonstrukcijomis reikia derinti su gerbiamu N.Puteikiu)
Mes sergame ir sirgsime, todėl norėtųsi, kad ligoninės vadovas neminėtų bloguoju. Ligoninės vadovas pavargo nuo nuolatinių valstybės tarnautojo nebuvimo savo darbo vietoje ir ėmė įtarinėti, kad jam taikomas VIP aptarnavimas.
Nenorėdamas tokio išskirtinio Naglio požiūrio, direktorius ėmėsi protesto akcijos. Vieną penktadienio rytą jis atėjo į Naglio kabinetą, išsitraukė knygą, sudedamą kėdutę, raudoną pledą ir grasino nepajudėsiąs iš vietos, kol nepamatys N.P. Išsigandę darbuotojai ėmė skambinti telefonais, kol po 4 valandų savo viršininką įkalbėjo pasirodyti darbo vietoje.
Klausimas mums visiems. O jei taip Raudojame Kryžiuje gydytų patį Puteikį ir jo šeimos narius?
Ačiū E.N.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)