Naglis Puteikis savo nuodėmes tikisi išpirkti su aukščiausiojo pagalba

Prieš maždaug ketverius metus Naglis Puteikis prieš rinkimus labai smarkiai prisigėrė, kad net balti arkliukai šokinėjo. Oi tada buvo gėda žiūrėti į save reportažuose iš policijos areštinės. Galėjo, net žlugti politinė karjera. Tačiau, kai yra blaivus, N.Puteikio protas labai gerai dirba. Jis nepuolė rašyti pareiškimų išstoti iš partijos ir garbingai pasitraukti, kaip tai padarė buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja ir Darbo partijos narė Daiva Paulauskienė, kai girta nugriovė milijardieriaus Bronislovo Lubio tvorą Palangoje.
(Čia reikėtų priminti, kaip N.Puteikis uoliai, visomis jam prieinamomis formomis, smerkė politinę oponentę D.Paulauskienę, grumojo piršteliu, trepsėjo kojyte niu, niu, niu ir pan.).
O štai šaltą ar nelabai (jau nebepamename) 2006 metų žiemą, N.Puteikis, pasiratęs su viešųjų ryšių specialistais, tik apdairiai save pastūmė į paskutinę konservatorių sąrašo vietą, puikiai žinodamas, kad paskutinė vieta ir net mažiau žinomam asmeniui kaip jis, yra daug geriau nei sąrašo vidurys (arba nebuvimas visai sąraše), nes rinkėjai prichologiškai dažnai balsuoja arba už pirmus nuo pradžios, arba nuo pabaigos, panašiai mes ir laikraščius skaitome :). Taktika labai suveikė, po rinkimų N.Puteikis taryboje, o buvusi atgaila liko tik banale fraze "Aš jau nebegeriu". Mol, viskas OK.  
Tai buvo prieš paskutinė N.Puteikio "atgaila", nors anksčiau yra buvę ir kitų "atgailų", tik kiek tylesnių, kai jis galimai dėl savo potraukio alkoholiui neteko LR Kultūros viceministro posto, buvo "ištremtas" į Klaipėdą ir t.t.
Klaipėda nuo N.Puteikio kenčia jau beveik dešimtmetį, daug "gerų darbų" jis čia spėjo nuveikti. Artėja rinkimai, reikės už tuos "darbelius" atsiskaityti. O taip nesinori. Ką daryti?
Ir vėl "geneali mintis", "atgaila" numeris "begalybė". N.Puteikis pasauliui pateikė dar vieną "atgailą". Mintis subrendo kaip tik praėjusią pilnaties natkį maždaug tuoj po vidurnakčio. Visame internete N. Puteikis išplatino štai tokią "atgailą":



Ar susirinkti dalį primėtytų akmenų?

Šiandien buvau ekumeninėse mišiose pas Klaipėdos liuteronus. Jų kunigas Moras sakė, kad beveik vienodo tikslų siekiančios bendruomenės primėtė per daug akmenų viena kitai į sodus, nes nesutarė dėl veikimo būdų ir siūlė tuos akmenis susirinkti.
Esu daug kam tų akmenų primėtęs. Gal iš tikrųjų laikas pradėti juos rinkti atgal? Bent jau kai kuriuos.
Aišku, dar svarbu, kad tų sodų prižiūrėtojai sutiktų tuos akmenis atiduoti.
Bet pabandysiu. :-)
(Naglis Puteikis)

Labai gražu ir tikrai sujaudintų, jei nepažinotume žmogaus ir visos priešistorės.
Juk nenuostabu, kad visi mes prieš mirtį pradedame daugiau apie Dievą susimątyti, net patys didžiausi komunistai paskutiniojo teismo akivaizdoje šaukėsi kunigo... Dievas gailestingas ir suklydusias aveles priima į savo bandą, tačiau atgaila turi būti nuoširdi ir ne spontaniška, o N. Puteikio atveju, politinės mirties agonijoje, tikrai nepakaks to mėnesio, kuris dar liko iki rinkimų, "atgailos". Bet pradžia gera, sveikiname, kad tik tas noras atgailauti nepraeitų po to, kai pasibaigs pilnatis arba rinkimai.
O mes toliau stebėsime N.Puteikio metamorfozes ir tikime, kad bent šiek tiek prisidėjome prie paskutinės N.Puteikio "atgailos". Mes ir toliau viską darysime, kad N.Puteikis per rinkimus dar kartą rinkėjams neįsiūlytų "katės" ar "kiaulės" maiše.

Pagarbiai

Naglio fanai