N.Puteikis ėmėsi advokatauti privačiai įmonei

N.Puteikis jau ilgą laiką nededa parašo ant akto, kuriuo tinkamomis naudoti būtų pripažintos Danės upės krantinės prie Senosios perkėlos. Priežasčių jis susigalvoja daug, tačiau aiškėja tikrasis "paveldosaugininko" atkaklumo motyvas. Atrodo, kad N.Puteikis ėmėsi atstovauti bendovei UAB "Sphaera", kuri valdo šalia krantinių esantį seną uosto sandėlį. N.Puteikis į viešumą kelia problemą, kad UAB "Spheara" yra nepatenkinta, kad krantinių rekonstrukcijos metu neva suskilinėjo pastato sienos, atsirado kitų defektų. Dėl to net rengiamasi su krantinių savininku, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylinėtis teismuose. Visuomenė bauginama, kad pastatas gali niugriūti. Tačiau krantinių tinkamumas ar netinkamumas nėra visiškai susijęs su aplinkiniais pastatais. Ir reikia ūkinius nesutarimus atskirti nuo atliktų darbų vertinimo. Šioje istorijoje minimas argumentas, kad pridavus krantines, pastato savininkmas būtų sunkiau bylinėtis su Uosto direkcija dėl žalos atlyginimo. Perskaičius visa tai, peršasi viena išvada, kad N.Puteikis advokatauja privačiai bendrovei.  UAB "Spheara" komentaro šiuo klausimu gauti nepavyko, nes tai pakankamai nevieša įmonė. Ar N.Puteikis turi tiesioginį korupcinį interesą pamatysime, kai UAB "Spheara" pradės statyti minėtame sandėlyje viešbutį, nes jo įrengimui gavo milijonine ES paramą.
Ar ir tada N.Puteikis bus toks principingas ir neleis darkyti senamiesčio erdvių? Labai abejojame! Akivaizdu, kad N.Puteikis turėtų skirti daugiau dėmesio savo tiesioginiam darbui, o ne ginti privačių įmonių interesus.

"Užstrigus" krantinėms - pavojus kelto keleiviams

"Vakarų ekspresas"
Niekaip nesulaukdama, kol valstybinė komisija pripažins tinkamomis naudoti sutvirtintas uostamiesčio Danės krantines ties upės žiotimis, bendrovė "Smiltynės perkėla" neslepia, jog esant tokiems orams iki nelaimės keleiviams lipant į keltą - vos vienas žingsnis.

Komisijos verdiktas užtruko dėl Žvejų gatvėje 18 stovinčio pastato savininko pretenzijų, jog tvirtinant krantines šiam paveldo objektui buvo pakenkta.
Apžiūrėti pabaigtų Danės krantinių, esančių už 15 metrų nuo Pilies tilto iki pilies fosos, valstybinė komisija susirinko dar spalio 13-ąją. Tačiau pripažinimo tinkamomis naudoti aktas nepasirašytas iki šiol, nors, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Infrastruktūros departamento vadovo Vidmanto Paukštės, jokių priekaištų iš komisijos narių, kad kas nors būtų buvę padaryta netinkamai, nesulaukta.
Taigi kantrybės netekusi KVJUD penktadienį sukvietė atsakingų institucijų atstovus išsiaiškinti, kas vyksta.
Pasirodė, jog ant akto trūksta tik Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio bei pačios komisijos pirmininkės parašo.
Paveldosaugininkai atsisakė palaiminti krantines motyvuodami tuo, jog gauta pastato Žvejų g. 18 savininko pretenzija apie krantinių rekonstrukcijos metu padarytą žalą. Kadangi prieš pradedant darbus į sąlygas buvę įrašyta, jog šiam kultūros paminklui neturi kilti grėsmė, paveldosaugininkai pripažinti krantines tinkamomis eksploatuoti atsisakė.
Pasak pastato savininkui atstovaujančio UAB "Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras" vadovo, teismo eksperto Artūro Sabeckio, yra užfiksuota darbų metu padaryta žala trims pastato fasadinėms sienoms - pakitęs pasvirimo kampas, padidėję įtrūkimai. Sienos įgavusios avarinės būklės požymių.
Pasitarimo pradžioje A. Sabeckis pabrėžė, jog pripažinti krantinių tinkamomis naudoti negalima, nes šalia minėto pastato pradėjus švartuotis keltams čia vaikščios daug žmonių, ir, nuvirtus kokiai sienai ar nukritus plytai, gali įvykti didelė nelaimė. Prieš eksploatavimą esą reikėtų išspręsti žalos pastato savininkui atlyginimo klausimą.
Jeigu krantinės būtų "priduotos" anksčiau, galbūt teksią bylinėtis su KVJUD dėl žalos atlyginimo, o teismai trunka net keletą metų.
Tačiau, KVJUD manymu, šiuos du klausimus - pastato bei jam padarytos žalos ir krantinių tinkamumo naudoti - reikėtų atskirti.
Be to, anot bendrovės "Smiltynės perkėla" generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo, prie 27-osios krantinės, kur dabar senojoje perkėloje švartuojasi keltai, dirbti darosi pavojinga. Vasarą esą problemų nekyla, o subjurus orams, prasidėjus vėjams, kasdien sėdima ant bombos - keltas supasi ant bangų, aparelė šokinėja po 60-70 centimetrų, ir į keltą lipantys žmonės gali stipriai nukentėti.
D. Butvydo teigimu, keltams grįžus įpraston vieton į Danę prastos būklės pastatas žmonėms pavojaus nekeltų - keleiviai eitų į keltą už keliasdešimties metrų nuo jo.
Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos Lilijos Misiulienės teigimu, apie galimai avarinę pastato būklę bus informuota uostamiesčio savivaldybė ir bus imtasi priemonių, kad grėsmės jis nekeltų.
Taip pat netrukus po pasitarimo valstybinė komisija ketino kreiptis į Kultūros paveldo departamentą Vilniuje, kad jis nurodytų, ar motyvuotai Klaipėdos teritorinis padalinys atsisako palaiminti krantines. Po to ir bus priimtas galutinis sprendimas. Anot L. Misiulienės, turint galvoje keleivių interesus, bus pasistengta, jog viskas vyktų kaip galima greičiau.

Naglis Puteikis - melagis

Uostamiesčio vadovas Rimantas Taraškevičius miesto tarybos posėdžio metu iš tribūnos žėrė priekaištus kolegai Nagliui Puteikiui. (Dienraštis "Klaipėda")


Parašyti ir paskelbti pareiškimą merą paskatino šią savaitę vienoje televizijoje parodyta bulvarinė laida. Joje R.Taraškevičiui buvo mesti įtarimai, jog Tauralaukyje namą, kuriame jis gyvena su šeima, pastatė bendrovė „Hidrostatyba“, kuri gana dažnai laimi savivaldybės skelbiamus konkursus.

„Tokie įtarimai yra absoliutus melas. Laidoje buvo ir daugiau absurdišku kaltinimų, kurie gali sukelti tik šypseną. Tačiau tenka apgailestauti, jog kaltinimus rimtu veidu žarstė Klaipėdos miesto tarybos narys Naglis Puteikis. Jis peržengė visas padorumo ribas, apšmeižė žmones. Atsakingai galiu pareikšti, jog N.Puteikis yra melagis“, - rėžė R.Taraškevičius.

"Klaipėdos" V.Liaudansko foto

Pats N.Puteikis šio pareiškimo negirdėjo, nes nedalyvavo ketvirtadienį vykusiame miesto tarybos posėdyje. Nors oficialiai buvo įvardinta, kad posėdyje jis nedalyvauja, nes yra komandiruotėje, tačiau N.Puteikis miesto tarybos posėdį iškeitė į mitingą. Jis su kitais žmonėmis mitingavo prie Klaipėdos rajono savivaldybės Gargžduose ir siekė, kad rajono valdžia neleistų prie Dumpių sąvartyno statyti atliekų deginimo gamyklą.

N.Puteikis darbo metu mitingavo Gargžduose su radikalais

N.Puteikis tęsia savo rinkimų kampaniją ir su radikaliai nusiteikusiais visuomenės veikėjais šiandien mitingavo Gargžduose, prie Klaipėdos rajono savivaldybės. N. Puteikis toliau (NE)dirbdamas (užimdamas vietą, kuri jas atiteko per politinės korupcijos pažintis) valstybės tarnyboje ir už tai gaudamas didelį atlyginimą iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, nedirba savo tiesioginio darbo, o užsiima politikavimu ir rinkimų kampanijos organizavimu. Į tai pro pirštus žiūri jo tiesioginė viršininkė  Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. Akivaizdu, kad artėjantys rinkimai visiems esantiems ir toliau norintiems būti valdžioje užtemdė ir protą ir sąžinę. Kiek mes dar kentėsime, kai iš mūsų visų pinigų gyvenantis N.Puteikis vietoj to, kad dirbtų savo tiesioginį darbą, rūpinasi savo ir konservatorių partijos rinkiminiais reikalais.

TAI AKIVAIZDUS PASITYČIOJIMAS IŠ KIEKVIENO IŠ MŪSŲ! Padarykime tam galą ir pasakykime tvirtą NE, prieš N.Puteikį artėjančiuose savivaldos rinkimuose.

N.Puteikis mitinge Gargžduose darbo metu "dirba".
Foto V.Mačiulaitis "Vakarų ekspresas"


Komentarai
blogspotui2010-11-25 13:43Aisku2010-11-25 13:50

puteikis iš vakaro raštu pagal vidaus nustatytą tvarką pasiėmė nepamokamas valandas, kurias atidirbs kitą darbo diena




Del to verslininkams svarbus dokumentai ir dulka jo stalciuose, leidimai parasu nesulaukia, milijonines investicijos stoja, miestas merdi ir paskendes "paveldiniuose griuvesiuose, kurie "mielesni" nei nauji stikloidai, nes jis "atidirbs kita karta", dabar svarbiau rinkimai ir pirmam prie lovio... del to ir reikalingas "N.Puteikio geru darbu dienorastis", kad visi matytu, kaip jis atidirbineja "kita karta". Cia kaip toj pasakoj apie peledziuka, neskaitykim mama tuoj, paskaitysime rytoj... Tai visi ir laukiame, kada Puteikis atidirbs, o siandien jis "pagal vidaus tvarka rasineja komentarus, idomu ar visada susiderina su vidaus tvarka, kai pilnas internetas jo komentaru ir piaro :) Butu juokinga jei nesinoretu verkti nuo tokio valdininko uolumo.

Verslininkai N.Puteikio sprendimą apskundė teismui

Šiandien spaudoje jau eilinė istorija apie tai, kaip N.Puteikio veikla trukdo vystytis Klaipėdai. Iš tikro tai jau nieko naujo ir nebestebina. Išskirtine ši istorija galėtų tapti tuo atveju, jei verslininkai laimėtų ir pastatytų N.Puteikį į vietą. Todėl reikia jiems palinkėti stiprybės ir sėkmės.

Taip pat galime padaryti kelis apibendrinimus ir išvadas:
1. Paveldosaugininkai (visi, nes taip buvo ir iki N.Puteikio) "staiga" susirūpina paveldu, kai atsiranda koks verslo interesas. Jei tokio intereso nėra, rūpestis paveldu nugrimzta į nebūtį.
2. N.Puteikio parašas nieko nereiškia, nes jis pirma gali suderinti bendrąjį planą, o vėliau jį paneigti ir už tai jam nieko nebus.
3. Kas gali paneigti, kad tokių paveldosaugininkų veiksmų įsprausti verslininkai nesusigundys duoti kyšio, kad išspręstų problemas. Nes kyšis gali kainuoti daug mažiau nei užšaldyti milijonai, sustabdytos statybos, bylinėjimosi laikas ir pinigai.
4. Paveldosaugininkai sėdi tokioje vietoje ir pozicijoje, kur niekuo nerizikuodami, prisidengdami kolektyvine atsakomybe, gali susilaukti gundančių pasiūlymų ir prisidėti prie šešėlinės ekonomikos klestėjimo šalyje.
5. Tikimybė, kad teismai čia bus objektyvūs taip pat menkutė, nes Lietuvą valdo valstybininkų klanas ir visa ta šutvė ranka ranką plauna.

Dėl malūno, staiga virtusio vertybe – kova teisme („Klaipėda“ 2010 lapkričio 23 d.)


Įsivaizduokite situaciją: nusiperkate pastatą, ketinate jį perstatyti, o tada statinys staiga lyg specialiai paskelbiamas saugotinu. Pinigai išleisti, bet nieko daryti su savo pirkiniu nebegalite. Ką daryti? Atsakymą į šį klausimą pirmąkart mėgins rasti teismas.

Pastatė prieš faktą
Vilniaus apygardos administracinis teismas aiškinasi dviejų uostamiesčio bendrovių ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio ginčą.

Mat įsigiję pastatus savininkai po mėnesio sužinojo, kad jų nuosavybė paskelbta istorine vertybe.

Ši žinia verslininkus tiesiog pribloškė. Norint tokius statinius prikelti naujam gyvenimui, privaloma laikytis labai griežtų reikalavimų.

Senajame miesto malūne įsikūrę verslininkai bando teisme išsiaiškinti, ar pagrįstai ne kartą perstatytas statinys įtrauktas į saugotinų sąrašą.

Tapo situacijos įkaitais
Šiemet gegužę Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė saugoti Klaipėdos malūną ir kitus vientisą kompleksą sudarančius pastatus.
Kompleksą sudaro sendvario, pilies vandens malūno ir Joniškės dvaro sodybos ūkinio pastato statiniai.
Dalis išlikusių pastatų dabar priklauso skirtingiems savininkams.

Keista įvykių seka
Vieno šių pastatų savininke prieš mėnesį iki paskelbiant juos saugotinais tapo bendrovė „Euroratas“. Jos direktorė Lina Zaleskienė stebėjosi tokia keista įvykių seka.
Ankstesnis pastato, kuris nuo gegužės įtrauktas į saugotiną kompleksą, savininkas nė neužsiminė apie tai, kad statinys ar bent jo fragmentas yra išlikęs iš labai senų laikų.
Kampinis Joniškės gatvės 1-uoju ir Gluosnių skersgatvio 2-uoju numeriais pažymėtas namas prieš trejus metus patvirtintame bendrajame plane nebuvo pažymėti kaip turintys kultūros paveldo požymių ar kultūrinė vietovė.
Tai tapo argumentu naujiesiems šių pastatų savininkams ginčijantis su paveldosaugininkais.
Terslininkai pabrėžia, kad bendrasis planas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu.
„Mus stebina tvarka, kai į saugotinų pastatų sąrašą objektai įrašomi nesiklausiant savininkų nuomonės. Mes tapome situacijos įkaitais", – tvirtino L.Zaleskienė.
Ji teigė, kad į teismą kreipėsi tik prašydami pateikti įrodymus, jog šie pastatai yra vertingi.

Išsigando, kad nugriaus
„Jeigu statinio savininkai būtų papasakoję, ką ketina ten daryti, gal būtume patarę, kaip tai padaryti geriausiai“, – tikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis.
Aiškindamas keistą sutapimą, kai pastatas į saugotinų sąrašą įrašytas praėjus mėnesiui nuo įsigijimo, paveldosaugininkų vadas Klaipėdoje prasitarė, kad tai padaryta sužinojus naujųjų savininkų planus.
Jo ausis pasiekė žinia, jog viduramžiais statytą malūną ketinama nušluoti nuo žemės paviršiaus ir jo vietoje suręsti dar vieną daugiabutį „stiklainį“.

Primena nacionalizavimą
Naujieji pastato savininkai kol kas savo planų neviešina. L.Zaleskienė pasakojo, jog dabartinė situacija planus gerokai keičia.
„Jei būtume žinoję, kad statinys bus saugomas, gal būtume jo nė nepirkę. Turėti saugomą objektą įmonei nenaudinga. Mūsų situacija panaši į nacionalizavimą, kai nuo savininko niekas nepriklauso, – piktinosi verslininkė.
Paveldosaugininkai pripažįsta, kad architektūrinių ar archeologinių tyrimų senajame pilies malūne atlikta nebuvo.
Tačiau istorinė medžiaga leidžia teigti, jog būtent tame pastate yra dar kryžiuočių statyto malūno dalys.
Naglis Puteikis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas
Klaipėdoje beveik visų senųjų pastatų interjerai sunaikinti. Todėl saugotinų interjerų mieste beveik nėra. Didžiausia Klaipėdos bėda – totaliniai griovimai. Galbūt savininkai neatsargiai paskelbė, kad ketina griauti senus ir statyti daugiaaukščius namus. Tai pirmas atvejis Klaipėdoje, kai įsigytas kaip ne registro objektas vėliau paskelbtas saugotinu. Malūno įtraukimas į saugotinų objektų sąrašą reiškia tik viena – neleisime jo griauti. Mums tokią teisę suteikia įstatymas. Jeigu savininkams tai netinka, gali pastatą parduoti. Nupirkti gali net valstybė. Kaina – derybų objektas.

Lina Zaleskienė, Bendrovės „Euroratas“ direktorė
Kreipėmės į teismą viso labo prašydami pateikti įrodymus, kad šie pastatai yra vertingi. Nesiekiame viešumos ir mielai išsiaiškintume su Kultūros paveldo departamentu be teismų. Beje, pastatas nė kiek neprimena malūno. Per nudaužytą tinką matosi įvairių plytų. Tarp jų – kelių dydžių raudonos. Ar tos kelios plytos gali lemti pastato vertę ir tapti senumo rodikliu? Nesame jokie paveldo niokotojai ar praeities niekintojai. Bet pirkdamas daiktą kiekvienas žmogus turi teisę žinoti, kas tai yra.

KONKURSAS. RASKITE TRIS SKIRTUMUS!

SAULIUS OŽELIS

NAGLIS PUTEIKIS

JUSTINAS BURBA

KONKURSĄ LAIMĖJO VYTAUTAS.

JIS RADO VIENINTELĮ SKIRTUMĄ - AKINIAI.

SVEIKINAME!