Prieš maždaug ketverius metus Naglis Puteikis prieš rinkimus labai smarkiai prisigėrė, kad net balti arkliukai šokinėjo. Oi tada buvo gėda žiūrėti į save reportažuose iš policijos areštinės. Galėjo, net žlugti politinė karjera. Tačiau, kai yra blaivus, N.Puteikio protas labai gerai dirba. Jis nepuolė rašyti pareiškimų išstoti iš partijos ir garbingai pasitraukti, kaip tai padarė buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja ir Darbo partijos narė Daiva Paulauskienė, kai girta nugriovė milijardieriaus Bronislovo Lubio tvorą Palangoje.
(Čia reikėtų priminti, kaip N.Puteikis uoliai, visomis jam prieinamomis formomis, smerkė politinę oponentę D.Paulauskienę, grumojo piršteliu, trepsėjo kojyte niu, niu, niu ir pan.).
O štai šaltą ar nelabai (jau nebepamename) 2006 metų žiemą, N.Puteikis, pasiratęs su viešųjų ryšių specialistais, tik apdairiai save pastūmė į paskutinę konservatorių sąrašo vietą, puikiai žinodamas, kad paskutinė vieta ir net mažiau žinomam asmeniui kaip jis, yra daug geriau nei sąrašo vidurys (arba nebuvimas visai sąraše), nes rinkėjai prichologiškai dažnai balsuoja arba už pirmus nuo pradžios, arba nuo pabaigos, panašiai mes ir laikraščius skaitome :). Taktika labai suveikė, po rinkimų N.Puteikis taryboje, o buvusi atgaila liko tik banale fraze "Aš jau nebegeriu". Mol, viskas OK.
Tai buvo prieš paskutinė N.Puteikio "atgaila", nors anksčiau yra buvę ir kitų "atgailų", tik kiek tylesnių, kai jis galimai dėl savo potraukio alkoholiui neteko LR Kultūros viceministro posto, buvo "ištremtas" į Klaipėdą ir t.t.
Klaipėda nuo N.Puteikio kenčia jau beveik dešimtmetį, daug "gerų darbų" jis čia spėjo nuveikti. Artėja rinkimai, reikės už tuos "darbelius" atsiskaityti. O taip nesinori. Ką daryti?
Ir vėl "geneali mintis", "atgaila" numeris "begalybė". N.Puteikis pasauliui pateikė dar vieną "atgailą". Mintis subrendo kaip tik praėjusią pilnaties natkį maždaug tuoj po vidurnakčio. Visame internete N. Puteikis išplatino štai tokią "atgailą":
Ar susirinkti dalį primėtytų akmenų?
Šiandien buvau ekumeninėse mišiose pas Klaipėdos liuteronus. Jų kunigas Moras sakė, kad beveik vienodo tikslų siekiančios bendruomenės primėtė per daug akmenų viena kitai į sodus, nes nesutarė dėl veikimo būdų ir siūlė tuos akmenis susirinkti.
Esu daug kam tų akmenų primėtęs. Gal iš tikrųjų laikas pradėti juos rinkti atgal? Bent jau kai kuriuos.
Aišku, dar svarbu, kad tų sodų prižiūrėtojai sutiktų tuos akmenis atiduoti.
Bet pabandysiu. :-)
(Naglis Puteikis)
Labai gražu ir tikrai sujaudintų, jei nepažinotume žmogaus ir visos priešistorės.
Juk nenuostabu, kad visi mes prieš mirtį pradedame daugiau apie Dievą susimątyti, net patys didžiausi komunistai paskutiniojo teismo akivaizdoje šaukėsi kunigo... Dievas gailestingas ir suklydusias aveles priima į savo bandą, tačiau atgaila turi būti nuoširdi ir ne spontaniška, o N. Puteikio atveju, politinės mirties agonijoje, tikrai nepakaks to mėnesio, kuris dar liko iki rinkimų, "atgailos". Bet pradžia gera, sveikiname, kad tik tas noras atgailauti nepraeitų po to, kai pasibaigs pilnatis arba rinkimai.
O mes toliau stebėsime N.Puteikio metamorfozes ir tikime, kad bent šiek tiek prisidėjome prie paskutinės N.Puteikio "atgailos". Mes ir toliau viską darysime, kad N.Puteikis per rinkimus dar kartą rinkėjams neįsiūlytų "katės" ar "kiaulės" maiše.
Pagarbiai
Naglio fanai
Sveiki atvykę į Naglio Puteikio fanų blogą. Čia visa tai, kas netilpo paties N.Puteikio svetainėje
Gerbiamieji, visi neabejingi gerai žinomam visuomenės veikėjui Nagliui Puteikiui,
kviečiami prisidėti prie jo visuomenei "naudingos" veiklos nušvietimo.
Kadangi dėl didelio krūvio Naglis Puteikis savo oficialiuose bloguose
nespėja sutalpinti visos informacijos apie savo nuveiktus "gerus" darbus,
jam padėti nutarė jo prisiekusieji gerbėjai.
Sukurtas N.Puteikio fanų klubas. Tikime, kad N.Putekio gerbėjų yra labai daug.
Kviečiame visus registruotis naglio.fanai@gmail.com.
Šiuo elektorinio pašto adresu laukiame ir visos informacijos apie N.Puteikio darbus,
kuriais jis dar nespėjo pasigirti savo oficialiuose informacijos šaltiniuose.
Už Klaipėdą klaipėdiečiams!
Įspėjimas. Šio tinklapio atsiradimas ir jo turinys su N.Puteikiu nebuvo derintas ir niekada nebus derinamas...
kviečiami prisidėti prie jo visuomenei "naudingos" veiklos nušvietimo.
Kadangi dėl didelio krūvio Naglis Puteikis savo oficialiuose bloguose
nespėja sutalpinti visos informacijos apie savo nuveiktus "gerus" darbus,
jam padėti nutarė jo prisiekusieji gerbėjai.
Sukurtas N.Puteikio fanų klubas. Tikime, kad N.Putekio gerbėjų yra labai daug.
Kviečiame visus registruotis naglio.fanai@gmail.com.
Šiuo elektorinio pašto adresu laukiame ir visos informacijos apie N.Puteikio darbus,
kuriais jis dar nespėjo pasigirti savo oficialiuose informacijos šaltiniuose.
Už Klaipėdą klaipėdiečiams!
Įspėjimas. Šio tinklapio atsiradimas ir jo turinys su N.Puteikiu nebuvo derintas ir niekada nebus derinamas...
2011 m. sausio 24 d., pirmadienis
2011 m. sausio 17 d., pirmadienis
"Teroristo" Naglio Puteikio klausimas pradedamas spręsti aukščiausiu lygiu Lietuvoje
Šiandien įtakingiausias Lietuvos dienraštis atkreipia visuomenės dėmesį į Klaipėdoje jau kelis metus siautėjantį "pavedosaugininką" Naglį Puteikį, kurio uostamiestyje niekas negali sutramdyti. Šio asmens kenkėjiškos veiklos klausimas keliamas jau valstybės lygiu, nes negali priklausomybę nuo alkoholio turintis asmuo šokdinti visą miestą, kuriame gyvena beveik 200 tūkst. žmonių.
Mes raginame visus, kam yra brangi Klaipėda, pasakyti giežtą NE Nagliui Puteikiui per artėjančius savivavaldybių tarybų rinkimus. Ragimane šio žmogaus nereitinguti net ir tuo atveju, jei balsuosite už konservatorių partiją. Reikia atskirti partiją, kurioje yra ir gerų žonių, nuo to kenkėjo ir išsišokelio Naglio Puteikio.
Atėjo laikas jam parodyti duris iš kitos pusės. Tegul Klaipėdoje būna daugiau miestą mylinčių žmonių ir mažiau tokių "TERORISTŲ".
Politikuojančio veikėjo įkaitai – klaipėdiečiai
Alvydas ZIABKUS
LR korespondentas
2011-01-17
Artėjantys savivaldos rinkimai atskleidė, kad kai kur pretendentų grumtynės vyksta be jokių taisyklių. Klaipėdoje dėl savireklamos spjaunama į šio miesto gyventojų ir svečių interesus.
Klaipėdos miesto savivaldybei net 800 tūkstančių litų kainavęs unikalus restauruotas pėsčiųjų tiltas, pasirodo, naudojamas nelegaliai – jau šeštą mėnesį vilkinama pripažinti ji tinkamu naudoti.
Pagalius į ratus kaišo uostamiesčio paveldosaugininkų vadovas Naglis Puteikis. Jis yra Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriaus lyderis ir pretendentas į mero postą.
Itin priekabiai kontroliuodami, kad nebūtų nukrypta nuo restauruojamo valstybės saugomo paveldo objekto autentikos, paveldosaugininkai pagrasino reikalausiantys įrengti papildomas konstrukcijas iš permatomo pluošto, nedūžtančio plastiko ar stiklo, nors to ir nenumato restauravimo projektas.
Prie Pilies jachtų uosto esantį pasukamąjį pėsčiųjų tiltą restauravusi Klaipėdos miesto savivaldybė dabar atsidūrė kvailio vietoje.
Laivai taranuodavo tiltą
Prieš daugiau negu pusantro šimto metų šioje vietoje įrengtu pasukamuoju tiltu iki šiol galima per jachtų uosto įplaukos kanalą patekti į Kruizinių laivų terminalą ir anapus įplaukos esančius viešbučius.
Kol ši teritorija priklausė laivų remonto įmonei, unikalus ir vienintelis Baltijos šalyse rankinį pasukimo mechanizmą turintis tiltas buvo niokojamas.
Šioje įmonėje dirbę darbininkai pasakojo, kad į uosto akvatoriją įplaukiantys laivai pasukdavo tiltą jį taranuodami korpusu.
Įdomu tai, kad vienu metu šiai įmonei vadovavo N.Puteikis, kuris vėliau tapo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju.
Išrinktas į Klaipėdos tarybą jis nepraleisdavo progos nuolat prikišti miesto valdžiai, kad avarinės būklės pasukamąjį tiltą perėmusi savivaldybė jo negelbėja.
Komisija priekaištų neturėjo
Beveik prieš trejus metus Klaipėdos savivaldybė ryžosi unikalų tiltą restauruoti. Tam buvo paimta 800 tūkst. litų paskola.
Dvejus metus truko tilto nukėlimo, jo restauravimo ir sumontavimo darbai.
Pagal kultūros paveldo tvarkybą reglamentuojančius teisės aktus, tiltas buvo restauruojamas jo autentiškumą išlaikant iki detalių.
Tai priekabiai kontroliavo pats Klaipėdos paveldosaugininkų vadovas N.Puteikis.
Į Klaipėdą atvykę specialistai iš Švedijos kniedijo tilto metalines konstrukcijas.
Pernai birželio pradžioje bendrovė „Hidrostatyba” sumontavo restauruotą tiltą – darbai buvo baigti.
Liepos pabaigoje savivaldybė paprašė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pripažinti tiltą tinkamu naudoti.
Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės įsakymu sudaryta komisija apžiūrėjo tiltą – visi nariai pripažino jį tinkamu naudoti.
Galutiniam parašui dokumentai buvo perduoti valstybinės komisijos vadovui N.Puteikiui. Štai tada ir buvo užvirta košė.
Pasigedo vieno komisijos nario
Praėjus daugiau nei mėnesiui N.Puteikis netikėtai pasiūlė darbą baigusią valstybinę komisiją papildyti Susisiekimo ministerijos atstovu, nes restauruotas tiltas esą – susisiekimo statinys.
Į komisiją įtrauktas valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai” direktorius Petras Kaučikas atkreipė dėmesį, kad atkurti autentiški kabančių grandinių turėklai yra per žemai.
Pagal reikalavimus tilto turėklai turėtų būti ne žemesni nei 1,1 metro, o grandinės yra nuleistos iki 80 centimetrų aukščio.
„Pučiant stipriam vėjui, esant sniegui ar ledui nejudančios šoninės konstrukcijos yra per žemos, o tilto turėklai – nestacionarios grandinės neužtikrina pėsčiųjų apsaugos”, – gruodžio pradžioje savivaldybei pranešė N.Puteikis ir siūlė prie turėklų reikiamame aukštyje įtempti lynus.
Klausimai – be atsakymų
Toks pasiūlymas pribloškė savivaldybės specialistus.
Pasiūlymai įrengti papildomus, projekte nenumatytus turėklus prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui. Norint įgyvendinti paveldosaugininkų reikalavimus tektų koreguoti projektą.
Tačiau taip būtų nukrypta nuo paties projekto ir unikalaus tilto autentikos.
Tokius grandinių turėklus tiltas turėjo ir prieš šimtą metų.
„Ką reiškia įtempti lynus? Kokio storio, kokios spalvos? Prie ko jie būtų tvirtinami?” – klausė savivaldybės statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė.
Atsakymo iš Kultūros paveldo departamento iki šiol nėra.
Kaišiojantis savivaldyvei pagalius į ratus N.Puteikis užsimojo net uždrausti naudotis visiškai restauruotu tiltu.
Dabar jį pagal grafiką rankomis sukinėja Klaipėdos laivų remonto įmonės darbininkai.
Už tai, kad naudojamas valstybinės komisijos nepriimtas objektas, šios įmonės direktorius Alvydas Butkus buvo apskųstas Darbo saugos inspekcijai.
Politikas tyčiojasi iš miesto
Rimantas Taraškevičius
Klaipėdos miesto savivaldybės meras
„Daugelį metų stebint Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo N.Puteikio veiklą kyla įtarimas, kad, prisidengdamas smulkmeniškais įstatymų reikalavimais, jis tarnybine padėtimi naudojasi politiniais tikslais.
Priklausydamas miesto tarybos opozicijai, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriaus lyderis N.Puteikis neslepia planų artėjančiuose rinkimuose siekti mero posto.
Susidaro įspūdis, jog vykdydamas tiesiogines pareigas jis tyčia vilkina miestui svarbių objektų priėmimą, kad vėliau miesto valdžią galėtų kaltinti neveiklumu ir kompetencijos stoka.”
Unikalus statinys
* Klaipėdos pirklio Burbomo 1855 metais pastatytas 21 metro ilgio ir 4,3 metro pločio rankomis sukamą mechanizmą turintis tiltas (nuotr.) yra vienintelis Baltijos šalyse.
* Tai iki šių dienų išlikęs senovinis kaltinio metalo techninis įrenginys.
Mes raginame visus, kam yra brangi Klaipėda, pasakyti giežtą NE Nagliui Puteikiui per artėjančius savivavaldybių tarybų rinkimus. Ragimane šio žmogaus nereitinguti net ir tuo atveju, jei balsuosite už konservatorių partiją. Reikia atskirti partiją, kurioje yra ir gerų žonių, nuo to kenkėjo ir išsišokelio Naglio Puteikio.
Atėjo laikas jam parodyti duris iš kitos pusės. Tegul Klaipėdoje būna daugiau miestą mylinčių žmonių ir mažiau tokių "TERORISTŲ".
Politikuojančio veikėjo įkaitai – klaipėdiečiai
Alvydas ZIABKUS
LR korespondentas
2011-01-17
Artėjantys savivaldos rinkimai atskleidė, kad kai kur pretendentų grumtynės vyksta be jokių taisyklių. Klaipėdoje dėl savireklamos spjaunama į šio miesto gyventojų ir svečių interesus.
Klaipėdos miesto savivaldybei net 800 tūkstančių litų kainavęs unikalus restauruotas pėsčiųjų tiltas, pasirodo, naudojamas nelegaliai – jau šeštą mėnesį vilkinama pripažinti ji tinkamu naudoti.
Pagalius į ratus kaišo uostamiesčio paveldosaugininkų vadovas Naglis Puteikis. Jis yra Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriaus lyderis ir pretendentas į mero postą.
Itin priekabiai kontroliuodami, kad nebūtų nukrypta nuo restauruojamo valstybės saugomo paveldo objekto autentikos, paveldosaugininkai pagrasino reikalausiantys įrengti papildomas konstrukcijas iš permatomo pluošto, nedūžtančio plastiko ar stiklo, nors to ir nenumato restauravimo projektas.
Prie Pilies jachtų uosto esantį pasukamąjį pėsčiųjų tiltą restauravusi Klaipėdos miesto savivaldybė dabar atsidūrė kvailio vietoje.
Laivai taranuodavo tiltą
Prieš daugiau negu pusantro šimto metų šioje vietoje įrengtu pasukamuoju tiltu iki šiol galima per jachtų uosto įplaukos kanalą patekti į Kruizinių laivų terminalą ir anapus įplaukos esančius viešbučius.
Kol ši teritorija priklausė laivų remonto įmonei, unikalus ir vienintelis Baltijos šalyse rankinį pasukimo mechanizmą turintis tiltas buvo niokojamas.
Šioje įmonėje dirbę darbininkai pasakojo, kad į uosto akvatoriją įplaukiantys laivai pasukdavo tiltą jį taranuodami korpusu.
Įdomu tai, kad vienu metu šiai įmonei vadovavo N.Puteikis, kuris vėliau tapo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju.
Išrinktas į Klaipėdos tarybą jis nepraleisdavo progos nuolat prikišti miesto valdžiai, kad avarinės būklės pasukamąjį tiltą perėmusi savivaldybė jo negelbėja.
Komisija priekaištų neturėjo
Beveik prieš trejus metus Klaipėdos savivaldybė ryžosi unikalų tiltą restauruoti. Tam buvo paimta 800 tūkst. litų paskola.
Dvejus metus truko tilto nukėlimo, jo restauravimo ir sumontavimo darbai.
Pagal kultūros paveldo tvarkybą reglamentuojančius teisės aktus, tiltas buvo restauruojamas jo autentiškumą išlaikant iki detalių.
Tai priekabiai kontroliavo pats Klaipėdos paveldosaugininkų vadovas N.Puteikis.
Į Klaipėdą atvykę specialistai iš Švedijos kniedijo tilto metalines konstrukcijas.
Pernai birželio pradžioje bendrovė „Hidrostatyba” sumontavo restauruotą tiltą – darbai buvo baigti.
Liepos pabaigoje savivaldybė paprašė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio pripažinti tiltą tinkamu naudoti.
Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės įsakymu sudaryta komisija apžiūrėjo tiltą – visi nariai pripažino jį tinkamu naudoti.
Galutiniam parašui dokumentai buvo perduoti valstybinės komisijos vadovui N.Puteikiui. Štai tada ir buvo užvirta košė.
Pasigedo vieno komisijos nario
Praėjus daugiau nei mėnesiui N.Puteikis netikėtai pasiūlė darbą baigusią valstybinę komisiją papildyti Susisiekimo ministerijos atstovu, nes restauruotas tiltas esą – susisiekimo statinys.
Į komisiją įtrauktas valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai” direktorius Petras Kaučikas atkreipė dėmesį, kad atkurti autentiški kabančių grandinių turėklai yra per žemai.
Pagal reikalavimus tilto turėklai turėtų būti ne žemesni nei 1,1 metro, o grandinės yra nuleistos iki 80 centimetrų aukščio.
„Pučiant stipriam vėjui, esant sniegui ar ledui nejudančios šoninės konstrukcijos yra per žemos, o tilto turėklai – nestacionarios grandinės neužtikrina pėsčiųjų apsaugos”, – gruodžio pradžioje savivaldybei pranešė N.Puteikis ir siūlė prie turėklų reikiamame aukštyje įtempti lynus.
Klausimai – be atsakymų
Toks pasiūlymas pribloškė savivaldybės specialistus.
Pasiūlymai įrengti papildomus, projekte nenumatytus turėklus prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui. Norint įgyvendinti paveldosaugininkų reikalavimus tektų koreguoti projektą.
Tačiau taip būtų nukrypta nuo paties projekto ir unikalaus tilto autentikos.
Tokius grandinių turėklus tiltas turėjo ir prieš šimtą metų.
„Ką reiškia įtempti lynus? Kokio storio, kokios spalvos? Prie ko jie būtų tvirtinami?” – klausė savivaldybės statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė.
Atsakymo iš Kultūros paveldo departamento iki šiol nėra.
Kaišiojantis savivaldyvei pagalius į ratus N.Puteikis užsimojo net uždrausti naudotis visiškai restauruotu tiltu.
Dabar jį pagal grafiką rankomis sukinėja Klaipėdos laivų remonto įmonės darbininkai.
Už tai, kad naudojamas valstybinės komisijos nepriimtas objektas, šios įmonės direktorius Alvydas Butkus buvo apskųstas Darbo saugos inspekcijai.
Politikas tyčiojasi iš miesto
Rimantas Taraškevičius
Klaipėdos miesto savivaldybės meras
„Daugelį metų stebint Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo N.Puteikio veiklą kyla įtarimas, kad, prisidengdamas smulkmeniškais įstatymų reikalavimais, jis tarnybine padėtimi naudojasi politiniais tikslais.
Priklausydamas miesto tarybos opozicijai, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos Klaipėdos skyriaus lyderis N.Puteikis neslepia planų artėjančiuose rinkimuose siekti mero posto.
Susidaro įspūdis, jog vykdydamas tiesiogines pareigas jis tyčia vilkina miestui svarbių objektų priėmimą, kad vėliau miesto valdžią galėtų kaltinti neveiklumu ir kompetencijos stoka.”
Unikalus statinys
* Klaipėdos pirklio Burbomo 1855 metais pastatytas 21 metro ilgio ir 4,3 metro pločio rankomis sukamą mechanizmą turintis tiltas (nuotr.) yra vienintelis Baltijos šalyse.
* Tai iki šių dienų išlikęs senovinis kaltinio metalo techninis įrenginys.
2011 m. sausio 9 d., sekmadienis
Naglis Puteikis išdavė Girulių miško saugotojus ir atskleidė savo tikrąjį veidą
Naglis Puteikis toliau klipsta į savo paties kuriamo melo ir veidmainiavimo pinkles. Juo jau atvirai piltinasi žmonės, kurie jį manė esant kovotoju už teisybę ir principingu tiesos ieškotoju. Pasirodo visa tai buvo tik N.Puteikio kaukė, kurią atėjo laikas nuplėšti. N.Puteikis ne tik užmiršo piketą ir savo deklaruotą paramą dėl Girulių miško išsaugojimo, bet ir pats savo parašu pritarė miško kirtimui.
2011-01-08 Piketų organizatorius Naglis Puteikis pamiršo apie piketą
Skandalingam Klaipėdos miesto politikui Nagliui Puteikiui teks aiškintis visuomenei kodėl jis juos „tampo už nosies“. Apie planus iškirsti 29 hektarus Girulių miško tam, kad būtų tiesiamas papildomas geležinkelio aplinkkelis Giruliuose Naglis Puteikis pamiršo suorganizuoti piketą ar mitingą ir deramai paviešinti visuomenei ką jis labai gerai sugeba „imituoti“.
Atsakymas:
Pranešimas apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimtą sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos geležinkelio mazgo Pauosčio kelyno rekonstrukcijos galimybių leistinumo
I etapas: pagrindinio kelio Nr. 1 atitraukimas rytų kryptimi tam, kad atsirastų vietos kitų trijų 1050 m ilgio kelių statybai; trijų naujų 1050 m ilgio kelių įrengimas; kelių 3 – 11 prailginimas iki 1050 m naudingo ilgio (šiaurės kryptimi); ištraukiamojo kelio 19 įrengimas (800 m naudingo ilgio, šiaurės kryptimi); apsauginės plėvelės įrengimas po naujais keliais; trečiojo išvažiavimo iš stoties uosto kryptimi įrengimas prie 12 arba 16 kelio; antrojo pagrindinio kelio įrengimas tarp Girulių stoties ir Pauosčio kelyno; priešgaisrinės apsaugos vandens talpyklų perkėlimas į kitą vietą; dviejų lygių viaduko per geležinkelį įrengimas ties pietine Vasarotojų g. riba.
II etapas: Girulių apvažiavimo įrengimas, kuris numatytas Klaipėdos miesto bendrajame plane, Klaipėdos miesto tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintame.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2010-09-03 raštu Nr. (4.36.)-R2-2784 pritarė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir neprieštaravo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba 2009-09-14 raštu Nr. 1-13-1302(1.10) derino planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir pritarė dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2010-10-04 raštu Nr. (7.13)-V4-3185 pritarė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir neprieštaravo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Pagrindinė kelyno plėtra vykdoma į rytus ir į šiaurę (nuo Girulių stoties į pietus). Tarp Pauosčio ir Girulių stočių numatomi 2 pagrindiniai keliai. Tuo būdu bus išvengta būtinybės Girulių stotyje krovininiams traukiniams sustoti ir praleisti išvažiuojančius iš Pauosčio kelyno sąstatus.
Pauosčio kelyne įrengiami papildomi atvykimo-išvykimo keliai tuo būdu sudarant galimybę sąstatus išformuoti ir reikalingus nukreipti iš šios stoties tiesiai į "Klaipėdos nafta" ir KLASCO terminalus, neužvažiuojant į Klaipėdos stotį.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys vadovas,( Naglis Puteikis) 2010-09-06 raštu Nr. (7.12)2Kl-290 pritarė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai su pastaba: „pagal padarytą atitaisymą 3.3. „Planuojamos ūkinės veiklos vietos charakteristikos ir vietovės administracinė priklausomybė“ papildžius 3.31.2. „Planuojamos ūkinės veiklos vietą istorinių – kultūrinių objektų atžvilgiu“ registruotu kultūros paveldo objektu – Girulių geležinkelio stotimi (KVR unikalus kodas 32565) koreguoti Klaipėdos geležinkelio mazgo Pauosčio kelyno rekonstrukcija. Poveikio aplinka. II knyga. Pateiktą 17 grafinį priedą „Specialiojo plano koncepcijos brėžinį.“. 2010-09-08 raštu Nr. (1.40)2Kl-55 neprieštaravo planuojamai ūkinei veiklai.
2011-01-08 Piketų organizatorius Naglis Puteikis pamiršo apie piketą
Skandalingam Klaipėdos miesto politikui Nagliui Puteikiui teks aiškintis visuomenei kodėl jis juos „tampo už nosies“. Apie planus iškirsti 29 hektarus Girulių miško tam, kad būtų tiesiamas papildomas geležinkelio aplinkkelis Giruliuose Naglis Puteikis pamiršo suorganizuoti piketą ar mitingą ir deramai paviešinti visuomenei ką jis labai gerai sugeba „imituoti“.
Atsakymas:
Pranešimas apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimtą sprendimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos geležinkelio mazgo Pauosčio kelyno rekonstrukcijos galimybių leistinumo
I etapas: pagrindinio kelio Nr. 1 atitraukimas rytų kryptimi tam, kad atsirastų vietos kitų trijų 1050 m ilgio kelių statybai; trijų naujų 1050 m ilgio kelių įrengimas; kelių 3 – 11 prailginimas iki 1050 m naudingo ilgio (šiaurės kryptimi); ištraukiamojo kelio 19 įrengimas (800 m naudingo ilgio, šiaurės kryptimi); apsauginės plėvelės įrengimas po naujais keliais; trečiojo išvažiavimo iš stoties uosto kryptimi įrengimas prie 12 arba 16 kelio; antrojo pagrindinio kelio įrengimas tarp Girulių stoties ir Pauosčio kelyno; priešgaisrinės apsaugos vandens talpyklų perkėlimas į kitą vietą; dviejų lygių viaduko per geležinkelį įrengimas ties pietine Vasarotojų g. riba.
II etapas: Girulių apvažiavimo įrengimas, kuris numatytas Klaipėdos miesto bendrajame plane, Klaipėdos miesto tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtintame.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2010-09-03 raštu Nr. (4.36.)-R2-2784 pritarė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir neprieštaravo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba 2009-09-14 raštu Nr. 1-13-1302(1.10) derino planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir pritarė dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2010-10-04 raštu Nr. (7.13)-V4-3185 pritarė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai ir neprieštaravo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
Pagrindinė kelyno plėtra vykdoma į rytus ir į šiaurę (nuo Girulių stoties į pietus). Tarp Pauosčio ir Girulių stočių numatomi 2 pagrindiniai keliai. Tuo būdu bus išvengta būtinybės Girulių stotyje krovininiams traukiniams sustoti ir praleisti išvažiuojančius iš Pauosčio kelyno sąstatus.
Pauosčio kelyne įrengiami papildomi atvykimo-išvykimo keliai tuo būdu sudarant galimybę sąstatus išformuoti ir reikalingus nukreipti iš šios stoties tiesiai į "Klaipėdos nafta" ir KLASCO terminalus, neužvažiuojant į Klaipėdos stotį.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys vadovas,( Naglis Puteikis) 2010-09-06 raštu Nr. (7.12)2Kl-290 pritarė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai su pastaba: „pagal padarytą atitaisymą 3.3. „Planuojamos ūkinės veiklos vietos charakteristikos ir vietovės administracinė priklausomybė“ papildžius 3.31.2. „Planuojamos ūkinės veiklos vietą istorinių – kultūrinių objektų atžvilgiu“ registruotu kultūros paveldo objektu – Girulių geležinkelio stotimi (KVR unikalus kodas 32565) koreguoti Klaipėdos geležinkelio mazgo Pauosčio kelyno rekonstrukcija. Poveikio aplinka. II knyga. Pateiktą 17 grafinį priedą „Specialiojo plano koncepcijos brėžinį.“. 2010-09-08 raštu Nr. (1.40)2Kl-55 neprieštaravo planuojamai ūkinei veiklai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)