"Puteikis, Elertas, Denisenka ir Co" iš uosto viešai reketuoja puse milijono litų

Šiandien "Klaipėdos" dienraštyje pasirodė labai įdomi publikacija apie Kultūros paveldo saugojimą uoste. Iš pirmo žvilgsnio labai kilni idėja, jei ne vienas bet... Rašinyje Putekis ir jo "kompanija" atvirai pareiškė savo kainą už jų teikiamas paslaugas ir tariamą ramybę - PUSE MILIJONO LITŲ PER METUS. Tokią kainą Klaipėdos uostas (Valstybinė jūrų uosto direkcija) turi sumokėti už tai, kad paminklosaugininkai surastų uoste esančius saugotinus objektus ir juos užfiksuotų.  Jei toks paminklosaugininkų reikalavimas nebus išpildytas, N.Puteikis atvirai grasina, kad "detaliųjų planų rengimas strigs".
Tokia pasakiška kaina tik už "paminklosaugininkų stogą" uosto teritorijoje. Reikia tik įsivaizduoti kiek milijonų Klaipėdos paveldosaugininkai gali pareikalauti už visos Klaipėdos apskrities kultūros paveldo "surašymą".
TAI TIESIOG REKETAS IR KLONDAIKAS - AUKSO KASYKLOS - ŠIAIS SUNKIAIS LAIKAIS. AKIVAIZDU, KAD N.PUTEIKIO ir Co CINIZMAS IR AKIPLĖŠIŠKUMAS JAU PERŽIANGIA VISAS RIBAS.
AR LIETUVOJE YRA JĖGA, GALINTI SUSTABDYTI PAMINKLOSAUGININKŲ REKETĄ? 


Nykstantis uosto paveldas ("Klaipėda", lapkričio 16 d.)
Vidmantas Matutis


Prašo rekonstruoti
Jaunųjų konservatorių lygos Klaipėdos filialo pirmininkas Michailas Denisenka kreipėsi į uosto vadovus ir pasiūlė negriauti pastatus Nemuno g. 75 ir 91, bet pritaikyti juos jūriniam verslui. „Turime išsaugoti praeities ženklus. Pagarba istorijai gerins uosto įvaizdį. Reikia suderinti paveldą ir uosto plėtrą. Puikus pavyzdys yra Nemuno g. 2 išsaugotas pastatas“, - dėstė M.Denisenka.

Nerimo dėl uosto statinių pasėjo 2008 m. sausio 15 d. Bomelsvitėje nugriautas vedlinės didysis bokštas. Tokio istorinio objekto nebuvo visame Baltijos pajūryje nuo Talino iki Lenkijos. Nespėta jo įforminti kaip paveldo paminklo.

Uosto teritorijoje nugriautų senų statinių buvo ir daugiau. Tiesiant geležinkelį suniokotas ir išlikęs prieškarinis lietuviškos bendrovės „Maistas“ sandėlys.

Uoste yra per du šimtus įvairiausių objektų, kurie turėtų būti ištirti ir nustatyta – reikia ar ne juos saugoti. Tiek sovietmečiu, tiek dabar istorikai negali pakliūti į kai kurias uosto teritorijas ir įvertinti juose esančius objektus.

Išsaugoti neįmanoma
Namai, kuriuos prašoma išsaugoti, yra šalia planuojamo pastatyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo. Pro juos bus tiesiama antroji geležinkelio linija į „Begos“ bendrovę.

„Sunkiai įsivaizduoju, kaip įmanoma išsaugoti tuos pastatus. Geležinkelis eis už vieno metro nuo jų“, - dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Vidmantas Paukštė.

Jis aiškino, kad tiesti antrąją geležinkelio liniją yra svarbu, nes didės „Begos“ ir „Klaipėdos Smeltės“ pajėgumai. Geležinkelis tiesiamas ES lėšomis. Dėl jo platinamas ir viadukas per Varnėnų gatvę.

„2006 m. lapkritį patvirtintas detalusis planas, kuriame numatyta griauti namus. Kartu su Uosto direkcija sprendžiame gyventojų iškeldinimo reikalus. Gyventi sąlygos ten sunkios, uosto rezervinėje zonoje buvę namai daug metų neremontuoti“, - aiškino Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo direktorius Benediktas Petrauskas.

Jis sakė neįsivaizduojąs, kaip tie namai su prastais pamatais išsilaikytų, jei šalia važinėtų vibraciją keliantys traukiniai. B.Petrauskas mano, kad tų namų išsaugojimo klausimas nebesvarstytinas.

Jis siūlė nufotografuoti juos iš visų pusių, visais metų laikais, aprašyti, kas, kada ir kaip statė, nugriauti, o medžiagą perduoti saugoti miesto muziejams ir bibliotekoms.

„Nuvažiavau ir apžiūrėjau tuos namus. Neįsivaizduoju, kaip juos galima pritaikyti uosto veiklai. Perdengimai mediniai, namai patys greitai sugrius“, - matytais vaizdais dalinosi UAB „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.

Visuomeninės kultūros paveldo komisijos narys Vacys Vaivada prašė neskubėti griauti. Vokietijoje jis matė daug panašių, šalia geležinkelių išsaugotų namų. Šiuolaikinės technologijos leidžia sutvarkyti tokių namų pamatus, hidroizoliaciją ir perdengimus.

Galutinai dėl šių pastatų ateities turėtų būti apsispręsta šią savaitę.

„Anksčiau buvo praktika tokius pastatus griauti. Jei atidarius duris išeisi ant geležinkelio bėgių, nebus įmanoma su Visuomenės sveikatos centro specialistais suderinti jų rekonstrukcijos projektų. Kokiam verslui pritaikyti šalia geležinkelio esantį statinį?“, - klausė architektė Snieguolė Stripinienė.

Neįvertintas paveldas
Ši diskusija galbūt ir dėl beviltiškų pastatų nebūtų kilusi, jei uoste specialistams būtų leista įvertinti, kas turi istorinę vertę ir ką reikėtų saugoti.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis teigė, kad po to, kai buvo nugriautas didysis vedlinės bokštas, į jį kreipėsi iniciatyvinė paveldo saugotojų klaipėdiečių grupė. Siūlyta, kad Uosto direkcija, kurią įstatymai įpareigoja saugoti ir paveldą, inventorizuotų senuosius pastatus. Turi būti atlikti jų istoriniai tyrimai. Labai reikšmingus objektus privaloma įtraukti į paveldo registrą ir saugoti.

Kadangi Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvoje, o jo vystymosi istorija išskirtinė, didelė tikimybė, kad daugelis uoste išlikusių prieškarinių objektų turi istorinę vertę.

Klausimas dėl uosto paveldo šiemet kovo 30 d. buvo svarstomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje. N.Puteikis prisiminė, kad buvo žadėta sudaryti darbo grupę uosto paveldo objektams inventorizuoti.

„Po to pažado aš parašiau dar mažiausiai tris raštus. Centrinis departamentas dar du raštus taip pat ir susisiekimo ministrui rašė. Jei Uosto direkcija būtų pažadą įvykdžiusi, šiandien problemų dėl atskirų statinių nebereikėtų spręsti privačioms uosto kompanijoms“, - tikino N.Puteikis.

Uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai V.Paukštė teigė manąs, kad per porą dienų galima pervažiuoti ir įvertinti uosto paveldo objektus.

Išgąsdino kaina
Istorikas Dainius Elertas įsitikinęs, kad nei per porą dienų, nei per savaitę neįmanoma įvertinti maždaug 200 statinių, technikos paminklų. Uoste netgi yra iki šiol netyrinėtų archeologinių kapinaičių, kurios mena akmens amžių.

D.Elertas teigė, kad pirminis uosto istorinių objektų tyrimas truktų apie metus. Dirbtų iki dešimties istorikų grupė. Kiekvienam statiniui ir objektui būtų parengta atskira byla su jų aprašymais ir detalia fiksacija. Istorikai pateiktų rekomendacijas, kaip pritaikyti paveldo objektus atsižvelgiant į uosto veiklos prioritetus.

Apie tai buvo kalbėta minėtame kovo 30 d. Uosto tarybos posėdyje. Tokiam centralizuotam uosto pavaldo objektų įvertinimui netgi bandyta pritarti, kol neišgirsta apie kainą. Anot D.Elerto, darbas su monografiniu išplėtimu kainuotų apie 500 tūkst. litų. Tuos pinigus, pagal įstatymą turėtų skirti žemės naudotoja – Uosto direkcija.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras ėmė aiškinti, kad Uosto direkcija bus įvelta į trintį su žemės nuomininkais. Šie nebenorėsiantįs mokėti už dalį teritorijos, kur yra paveldo objektas. Todėl tuos klausimus geriau spręsti detaliaisiais planais vykdant uosto plėtrą.

N.Puteikis tuomet įspėjo, kad nesutvarkius uoste paveldo objektų detaliųjų planų rengimas strigs. Ar Nemuno g. 75 ir 91 namai yra pirmasis, bet ne paskutinis uostininkų ir paveldosaugininkų interesų susikirtimo taškas?