Sveiki atvykę į Naglio Puteikio fanų blogą. Čia visa tai, kas netilpo paties N.Puteikio svetainėje

Gerbiamieji, visi neabejingi gerai žinomam visuomenės veikėjui Nagliui Puteikiui,
kviečiami prisidėti prie jo visuomenei "naudingos" veiklos nušvietimo.
Kadangi dėl didelio krūvio Naglis Puteikis savo oficialiuose bloguose

nespėja sutalpinti visos informacijos apie savo nuveiktus "gerus" darbus,
jam padėti nutarė jo prisiekusieji gerbėjai.
Sukurtas N.Puteikio fanų klubas. Tikime, kad N.Putekio gerbėjų yra labai daug.
Kviečiame visus registruotis
naglio.fanai@gmail.com.
Šiuo elektorinio pašto adresu laukiame ir visos informacijos apie N.Puteikio darbus,
kuriais jis dar nespėjo pasigirti savo oficialiuose informacijos šaltiniuose.
Už Klaipėdą klaipėdiečiams!
Įspėjimas. Šio tinklapio atsiradimas ir jo turinys su N.Puteikiu nebuvo derintas
ir niekada nebus derinamas...

2011 m. vasario 8 d., antradienis

Kaip Naglis Puteikis Klaipėdos senamiestį norėjo suniokoti (prisiminimai)

2011-02-06 – 21:05
Autorius: Linas Poška

Pristatydamas tėvynės sąjungininkų rinkimų sąrašo priekį laikraštyje, Naglis Puteikis skelbė, „kad juo labai džiaugiasi, nes jame nėra verslininkų, o tik tie žmonės, kurie gina viešąjį interesą”.
Apie tuos viešojo intereso gynėjus kaip nors kitą kartą pakankliuosiu, yra apie ką kankliuoti. O šį kartą tai jau apie patį Naglį, dalijantį dorovingumo sertifikatus partijos kolegoms.
Mano manymu, Naglis Puteikis pats yra ir tą viešąjį interesą pamynęs, ir paveldosaugininko etiką sulaužęs. Tas atvejis - politinių konkurentų, be abejo - buvo paskelbtas spaudoje .
Rytų išmintis skelbia: „Бздёх не схватишь, в зад не впятишь” („Nuo praėjusio amžiaus Klaipėdos miesto tarybos posėdžiai yra oficialiai įrašinėjami; viešai prieinami įrašai saugomi savivaldybėje, kad ir ateities istorikai galėtų tyrinėti vingiuotus mūsų didvyrių kelius” - rus.). Todėl dabar galime savo ausimis išgirsti, kaip užtikrintu, gerai pastatytu vyrišku balsu Naglis Puteikis gilioje duobėje laidojasi - mano nuomone - ir profesinę, ir politiko garbę.
Daug naujesnė istorija leidžia man pasamprotauti apie įvairių spalvų paveldosaugininkus.
Jeigu aš būčiau Baltasis paveldosaugininkas, jau seniai būčiau atlikęs profesinę pareigą. Patikrinęs, kiek pamenu, - Kęstučio Demerecko hipotezę apie „kryžiuočių laikus” ir įtraukęs (jeigu ji pasitvirtintų) malūną į saugotinų sąrašą. Gotikos trupinių Klaipėdoje yra likę tik piliavietėje, tad dar vienas tos epochos objektas būtų reikšmingas ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai.
Jeigu būčiau Pilkasis paveldierius, taip rimtai į savo darbą nežiūrėčiau. Mieliau politikuočiau, mitinguočiau, terščiau e-erdvę. Tiesioginį darbą atsiminčiau tik tiek, kiek liktų laiko nuo kunkuliuojančios partinės veiklos.
O jeigu būčiau Juodasis paveldeiva, daryčiau dar racionaliau. Politikuoti neatsisakyčiau, bet skirčiau dėmesio ir paveldui. Susidaryčiau sau pačiam neoficialų sąrašą tikrai vertingų objektų, bet nesiūlyčiau jų traukti į saugotinųjų sąrašą, - laukčiau, kol juos nupirks NT vystytojai. O kai jie jau įmerks savo pinigus - pyst ir atrasčiau tas vertes. Ir laukčiau, kol tie investuotojai ateis prašyti patarimo. Ateis, kur dings. Va tada dalykiškai su jais ir bendraučiau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą