Naglio Puteikio likimas – likti prie suskilusios geldos

Kasdien skaitau aš laikraščius, žiūriu televizorių gurkšnodamas arbatą ir kuo toliau tuo labiau mane erzina viena fizionomija. Nežinau, kodėl, bet kai pamatau jo vaizdelį, nuotrauką ar perskaitau pavardę NAGLIS PUTEIKIS, apima toks šleikštulys, kažkoks negeras jausmas. Va būna žmonių, į kuriuos pažiūri ir nuotaika pakyla, kurių pasiklausai ir gyvenimas, niūri kasdienybė atrodo gražesnė, linksmiau kažkaip darosi, o kai pasiklausau to tipo Naglio Puteikio, tai dar labiau apima depresija, sugenda nuotaika, pasidarau kažkoks piktas, viskuo nepatenkintas.

Gal senas jau esu žmogus, jautrus, bet tokio lygio nesąmonės, kurias skleidžia Naglis Puteikis, gali išvesti iš kantrybės ir stiprių nervų žmogų.

Paskutinį kartą skaitau „Vakarų ekspresą“ ir matau, kad jau visiškas nuprotėjimas.

Laivų kapinyno valymui - paveldosaugininkų kliūtis ("Vakarų ekspresas" 2011 01 31)


Naglis Puteikis liepė ieškoti paveldo po vandeniu. Smiltynėje, vietoje, kur visada buvo pelkės ir vanduo, reikės kapstytis, kad įsitikintum, kad ten nieko nėra. Leisti dešimtis tūkstančių litų mūsų pinigų, tik dėl to, kad taip sugalvojo vienas žmogus – Naglis Puteikis. Ir tai jau .......entasis kartas, kai šis depresiją aplink save siejantis žmogus reikalauja panašių dalykų. Tegul jis verčiau patyli, kad aplink jį kiti švaisto mokesčių mokėtojų pinigus, nes teisybė yra - tenkinant jo nesveikas užgaidas, ekspertizes ir kitą mėšlą, paleista vėjais šimtai tūkstančių, o gal net milijonai ir niekas nepastatyta, nesukurta, tik patenkintos šio žmogaus, net neapsiverčia liežuvis taip jį vadinti, nesveikos ambicijos. Vardan ko? Vardan dėmesio troškimo, vardan godumo, vardan ---- manau paprastam žmogui labai sunku suprasti motyvus, Dievas teisėjas.

Bet stebinti Naglio Puteikio besityčiojimus iš mūsų visų, prisimenu Puškino pasaką apie auksinę žuvelę. Prisimenu, tą bobutę, kuriai vis buvo negana. Pradžioje jei reikėjo naujos geldos, vėliau tapo bajoriene su tarnais ir dvarais, o vėliau užsigeidė tapti cariene ir valdyti visas žemes ir jūras ir, kad pati auksinė žuvelė jei tarnautų. Taip ir tas Naglis Puteikis, pradžioje džiaugėsi, kad buvo sugražintas į savo pareigas kultūros paveldo apsaugos departamente, po to ėmėsi uoliai saugoti Klaipėdos senamiestį, kovoti su juodaisiais archeologais, tada nusprendė plėsti saugotinas teritorijas Klaipėdoje, o galiausia savo įtakos zoną nutarė išplėsti ir po vandeniu ir dar Klaipėdos meru nori labai būti.

Taip viskas atitinka tarp pasakos ir to veikėjo, kad tikrai neabejoju, jog pabaiga bus ta pati. Liks Naglis Puteikis prie suskilusios geldos, o mes nors ir netapsim turtingesniais, tačiau būsim laimingesni. Tikrai manau, kad pasakos pabaigos liko laukti visai nedaug. Kantrybės visiems.

Su didžiausia pagarba
Algimantas

P.s. tekstas siek tiek redaguotas (Naglio fanai)