Naglis Puteikis stos prieš teismą

Artėja savivaldos rinkimai. Tai laikas, kai visi politikai atsiskaito už savo nuveiktus gerus ir „gerus“ darbus. Tai laikas, kai tautos išrinktieji vėl stoja prieš tautos teismą, kad būtų įvertinti jų darbai, moralė, sąžinė, atidavimas žmogui, miestui, kuriame gyveni, pagarba artimui, pagarba žmogiškumui.

Dalis politikų jaučia, kad tokio atsakingo egzamino neišlaikė ir garbingai pasitraukia į antras ar trečias gretas rinkimuose užleisdami vietą kitiems, kurie, galbūt, galės dirbti geriau, atsakingiau, atiduos daugiau širdies ir savęs... na, suprantama, neužmiršdami ir savęs, nes žmogus jau toks padaras, kad nagai lenkti į save. Kad tai pamatytume, užtenka pažiūrėti į mažus vaikus, kurie nenori dalintis savo žaislais. Gimstame egoistais, tačiau šeima, mokykla, visuomenė, žodžiu gyvenimas, mus subrandina, išmoko bendradarbiauti su kitais, įsiklausyti į kitų nuomonę, interesus ir bendrai siekti rezultato. Tiesa, tai išmokti duota ne visiems...

Naglis Puteikis, įsiveržęs į Klaipėdos politiką 2007 metais po skandalo, kai girtas sėdo prie svetimos mašinos vairo, žadėjo atleisti iš darbo jį sutramdyti bandžiusius policijos pareigūnus, yra vienas iš tokių žmonių, kuriems neduota... Jis kaip tie žodžiai iš Keistuolių teatro dainos, „Aš pats sau geras draugas, nereikia man kitų“.

Tiesa, reikia ir tų „kitų“, bet tik tam, kad pasinaudoti jais kaip priemone, nes visada galima sutikti patiklių ir naivių žmonių, ypač senyvo amžiaus, kuriam parodžius šiek tiek apsimestinio dėmesio, galima pelnyti jo meilę ir atsidavimą - kaip naminio šuniuko.

Štai tie naivuoliai per praėjusius metus ir atleido Nagliui Puteikiui visas jo girtas nuodėmes ir išrinko į miesto tarybą.

Lyg taip ir turėjo būti, Naglis Puteikis jau pirmą dieną po rinkimų užmiršo visas savo nuodėmes, nustojo save plakti (na vieną kartą buvo pasakęs, kad suklydo ir gailisi) ir jau buvo pradėjęs matuotis Klaipėdos mero regalijas, tačiau teisybė yra ir ji triumfavo.

Štai koks jis savimi patenkintas, kai šaiposi iš tų, kurie dirba ir stengiasi

Naglis Puteikis šios miesto tarybos kadencijos metu, ne tik netapo meru, bet atsidūrė visiškoje opozicijoje, kur atstumtas partijos bičiulių taryboje, karts nuo karto padainuoja bendrame chore su radikaliai ir dažniausiai prorusiškai arba, geriausiu atveju, priešlietuviškai nusiteikusiais Rusų sąjungos atstovais.

Tauta prieš ketverius metus krikščioniškai N.Puteikiui atleido, rinkėjai gavę girto N.Puteikio antausį per rinkimus atkišo kitą skruostą, tačiau atgailos niekas nesulaukė.

Gavęs tribūną (arba bačką, kaip koks Šustauskas), Naglis Puteikis visu ketverius metus prie savivaldybės posėdžių salės mikrofono, per spaudą, internetą, televiziją, radiją, susitikimuose su žmonėmis ir kitais įmanomais būdais dergė visus kiek galėjo, kiek mokėjo (iškalbos tai jis turi). Visais klausimais pasisakė Ne ir PRIEŠ, visus vadino vagimis, korumpuotais, nieko neišmanančiais, nes protingas gali būti tik jis vienas – akivaizdi diagnozė SOCIOPATIJA, kuri nuo silpnaprotystės skiriasi tik aukštesniu intelekto koeficientu.

Dabar artėja atpildo valanda. Nors labai tikėtina, kad tarp rinkėjų bus tokių, kurie ir toliau jaus malonumą, klausydamiesi N.Puteikio kliedesių. Tai tie patys Sančos Pančos, kurie ištikimai tarnauja Donkichotui, kuris nors ir visai netekęs proto, toliau kovoja su vėjo malūnais, o ištikimas ginklanešys jam aklai jodamas ant asilo tarnauja. Tačiau kiek dar krizės išvargintoje Lietuvoje liko Sančų Pančų, kurie ištikimai palaiko tokius, kaip Naglis Puteikis, kurie viską griauna ir nieko nekuria. Nebent tie Sančos Pančos yra „penktoji kolona“, kurios siekis, kad Lietuva niekada neatsitiestų, kad jos žmonės būtų nelaimingi ir neturtingi, tie, kurie naudojasi sovietinių laikų nostalgija, ir su tanku perša mintį, kad ateis tie laikai, kai nustekenta Lietuva pati vėl prašysis priimama į Rusijos glėbį.

Puteikis per ketverius metus nepadarė nei vieno iš tiesų gero ir naudingo darbo, tačiau jei jis būtų miestiečių nelaimei tapęs Klaipėdos meru, tai nebūtų padarytas nei vienas kitas darbas, kuris buvo atliktas.

Jei būtų Puteikio valia, nebūtų sutvarkytos Danės krantinės, miesto gatvės, pastatyta sporto arena, nebūtų pastatytas paminklas Sąjūdžiui Klaipėdos pietinėje dalyje, nebūtų atstatoma Klaipėdos pilis ir apskritai nieko Klaipėdoje nebūtų, miestas tik po truputį griūtų ir N.Puteikio valia, pasidarytų vaiduoklių miestu su sulaukėjusiais šunimis ir niūriais, ir piktais ant visko, kaip pats N.Puteikis, žmonėmis, išskyrus „Friedricho pasažą“, kurį dėl neaiškių ir viešai neskelbiamų priežasčių N.Puteikis „myli“.

Tai, kad N.Puteikis nieko gero miesto taryboje nenuveikė, patvirtina ir tai, kad jis net nesiteikia pateikti Tarybos nario nuveiktų darbų ataskaitos, nes ten tiesiog nėra ką parašyti, išskyrus tai, kad kaip koks paauglys yra susikūręs facebooka, twiteri, bloga, netloga ir kitus virtualiam Klaipėdos merui būdingus atributus.

Rinkimai, tai viešas teismas, kuris gali užkirsti kelią šiai „puteikiškai beprotybei“ arba tęsti ją dar ketverius metus.


Ką pasirinktų tikras klaipėdietis? Žinoma, visomis savo jėgomis bandytų sustabdyti griovikišką N.Puteikio veiklą.


O ką pasirinktų Sanča Panča........?


Linkime Jums visiems netapti aklais ginklanešiais ant asiliukų, kuriais tik naudojasi „penktosios kolonos“ vietininkai mūsų mieste....



Vasario 27 d. Nagliui Puteikiui – GRIEŽTAS NE !!!